ženklai

Vaikystė

      

 

 

 

Gera gyventi vaikystės prisiminimais

       Dažnai mintimis braidau vaikystės pieva, lig šiol jaučiu rytinės rasos šaltą gaivą. Šie prisiminimai  bėgant metų skaičiui  gyvenime, vis aiškiau iškyla iš atminties lobių. 
     Įsiklausau- girdžiu Tėčio plakamo dalgio aimaną. O šalia  žąsinas ir kiaulytė, du didžiausi kiemo  ir tėčio draugai.   Tai jie ankstyvą rytą palieka pirmąsias brydes rasoje.
      Matau jį sėdintį ant pradalgės ir akimis  stabdantį saulės tekėjimą... Saulė ir pieva, pieva ir saulė...Aitrokas  nupjautos žolės kvapas, jo nupasakoti  neįmanoma, jį reikia įkvėpti vaikystėje ir  neštis  per gyvenimą.
     -Dar, dar nors vieną kitą , nors vieną kitą.... suguldyti, o tada saulutei darbo netgi trim dienom užduosiu, įsimink dukrele tiek  trunka kol suguldyta  žolelė virsta kvapiu šieneliu, kartodavo tetukas. 
       Vaikystė  dovanoja patirtį, kurią įvertini brandoje. O vaikystės pieva- mūsų minčių brydės ...

      Iš amžių glūdumos atėjo žmogaus siekis grožiui, tobulybei.  Popieriaus karpymo tradicija turi gilias šaknis, pradžia-  senų senovės Kinijoje,  išmokus  gaminti popierių.  Karpymas ir karpiniai - magija, kuri užburia ir įsuka į šį procesą ilgiems metams.   Trapus popieriaus lapas lakios fantazijos dėka- virsta trapiu drugeliu, lauko gėlių puokšte ar pasakų paukščiu, gal todėl ir Andersenas kurdamas pasakas savo personažus iškarpė. Juk mūsų dienas pasiekė apie tūkstantis jo karpinių, su nepakartojamais gandrais, ar princese karietoje. Karpė ir dr. Jonas Basanavičius, mėgo karpyti nemažai žymių  XX a. rašytojų.